- napalmas
- napalmas statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Padegamasis mišinys iš sutirštintų degalų ir įvairių priedų. Klampi, lipni, rožinė, geltona arba ruda medžiaga. Lengvai užsiliepsnoja. Dega lėčiau už benziną, išskirdamas tirštus juodus gailius dūmus. Napalmas gali būti sutirštintas ir nesutirštintas. Nesutirštintą napalmą gamina iš benzino, dyzelino ir alyvos. Sutirštintas napalmas gaunamas į degalus (benziną, žibalą, benzeną) pridėjus 2–6 % tirštiklio – organinės rūgšties aliuminio druskos, sintetinio kaučiuko, polistireno ir kt. Veiksmingiausias padegamasis mišinys – napalmas B; gaunamas į benziną arba benzeną pridėjus 50 % polistirolo. Gerai liepsnoja ir limpa. Napalmo liepsnos temperatūra 1000–1200 °C. Napalmas naudojamas aviacinių bombų ir padegamųjų talpyklų, liepsnosvaidžių, įvairių ugnies fugasų užtaisams; juo naikinama priešo kariuomenė ir kovos technika, keliami gaisrai. Napalmo poveikis žmonėms pasireiškia: odos ir gleivinių, viršutinių kvėpavimo takų gleivinės nudegimais, šiluminiais smūgiais; apsinuodijimu napalmu ir degiųjų medžiagų degimo nuodingais produktais (anglies monoksidu, angliavandeniliais ir kt.); uždusimu dėl dalinio deguonies išdegimo ore, ypač uždarose patalpose. Patekus degančiam napalmui ant drabužių, jie greitai nusimetami arba liepsna gesinama: degantis paviršius uždengiamas bet kokia standžia medžiaga, užpilamas smėliu, žemėmis, gesinamas gesintuvais; atsigulama ant žemės ir prie jos prispaudžiamos degančios drabužių dalys; voliojantis, numušama liepsna. Patekę ant odos napalmo gabalai nuimami neišterliojant jų po visą kūną. atitikmenys: angl. napalm rus. напалм
Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Eugenijus Kisinas. 2002.